Skrydis oro balionu kartu su SMILE

SKRAIDOME, SKLANDOME. NARDOME ORE NORĖDAMI KAŽKUR NUKELIAUTI, PAKILTI VIRŠ SAVO GALIMYBIŲ RI­BOS. SKRENDAME TOLIAU. AUKŠČIAU. GREIČIAU ARBA LĖČIAU. KAD SUSPE- TUME GALVA PANIRTI j DEBESIS „SKRAIDANČIŲJŲ OBJEKTŲ” ŠIANDIEN VISA GALYBĖ:… KARŠTO ORO BALIONAI – TAI JUK PATI PRADŽIA?

Prancūzas Žozefas Mongolfje (Joseph Montgolfier) gime 1740 m. Jis jaute didžiulę aistrą naujiesiems prietaisams, kurie tuo metu buvo labai madingi. Kartu su jaunesniuoju broliu Etjenu [Etienne

Montgolfier) jie dažnai pasvajodavo apie tai. kaip žmogus pakils j orą. Broliai netgi buvo sumanę j apvalkalą prikimšti debesų, o šis būtų laikęs pintinę. Tačiau jie nežinojo, kaip tai įgyvendinti. Kartą. Žozefas pastebėjo, jog marškiniai, kuriuos jis laike pakėlęs už apykaklės virš židinio ugnies, išsipūtė, ir jam j galvą šove geniali mintis. Jis papasakojo apie savo atradimą Etjenui ir broliai pradėjo galvoti, kokios formos galėtų būti balionas, kuri jie panaudos savo " pirmiesiems bandymams.

Pradžiai jie pasisiuvo vieno kubinio metro šilkinj apvalkalą. Šildomas virš ugnies šilkinis balionas pakilo j trisdešimties metrų aukštj. Tai atsitiko 1782 m. lapkriti. Šią datą galima laikyti oreivystes pradžia.

1782 m. gruodžio 14 d. 3 m3 balionas pakyla virš Vidalono gamyklos Anone mieste (Annonay. Prancūzija). Kad išgautų šilumą, broliai Mongolfje degino drėgnus šiaudus, sumaišytus su vilna ir popieriumi.

1783 m. balandžio 25 d. j 400 m aukštj pakyla 800 m3 balionas. Keistas daiktas danguje

Broliai dirbo paslapčiomis savo sode. tačiau, kai bandymų balionai ėmė pakilti vis aukščiau ir aukščiau, išsigando, kad kai­mynai nepamatytų jų atradimo ir... ..nepasivogtų" idėjos. Taigi, jie nusprendė viešai pademonstruoti savo balioną pagrindinėje Anone aikštėje. Čia sukviesti garbūs asmenys turėjo paliudyti, jog šios idėjos pradininkai ir buvo Mongolfje. 1783 m. birželio 4 d.

1783 m. biržolio 4 d. Airnne miesto pagrindinėje aikštėje Mongolie įnašai pademonstravo eauo baJicmą

trečiadieni, broliai surenge pa­sirodymą Kordeljerų aikšteįe. Šiam pasirodymui jie pagamino 900 m3 balioną: jam broliai panaudojo verpsto formos medvilnines atraižas, kurtas pri­siuvo prie popieriaus Iakėtų ir kilpelemis su|unge vieną su kita Audinį sutvirtino vertikaliais strypais. Po medvilniniu gaubtu pakabino krepšį šiaudams ir vilnai Kai įkaitęs oras pakėlė balioną, broliai nupjovė virves, □ro balionas maždaug per 10 minučių pakilo į 1000 m aukštį Žmones. dalyvavę pakilime, galėjo paliudyti |0 autentiškumo: surašytas protokolas, su kuriuo broliai Mongolfje kreipesi i Paryžiaus Mokslo Akademiją, kad būtų oficialiai pripažinti pirmaisiais „skraidančio" aparato kūrėjais. Tai buvo oreivystes pradžia

Po dešimties minučių, atvėsus apvalkale esančiam orui, balionas nusileido lauke ir užaidege nuo pintinėje rusenančios ugnies. Netoliese dirbę valstiečiai išsigando iš dangaus nukritusio keisto daikto ir. deja, nepasistengė jo užgesinti. Pirmąjį šilto oro balioną visiškai sunaikino ugnis.

Mokslo Akademija pasikvietė brolius pademonstruoti savo išradimą: 1783 m rugpjūtj Etjenas atvažiavo i Paryžių. Jis susipažino su keletu fizikų, susidomėjusių jo išradimu, o taip pat su Pilatru de Rozjė (Pilatre de Rozier], Pastarasis vėliau taps pirmuoju žmogumi, pakilusiu j dangų orlaiviu, kuris tuomet dar nebuvo vadinamas „montgolfière” Ibrolig Mongolfjė vardu].

Pirmieji drąsuoliai: antis, gaidys ir avis

Maždaug tuo pat metu garsus prancūzų fizikas Žakas Aleksandras Šarlis [Jacques Alexandre Charles] pagamina baJioną, pripildytą vandenilio dujų, Jis mane. kad 1783 m, birželio 4 d. broliai Mongolfje panaudojo vandentlj savojo aerostato pristatymo publikai metu Jis norėjo pasikelti balionu į orą ir atlikti fizikinius bandymus. Kartu su broliais Roberais [Robert) Šarlis pagamina 4 metru skersmens balioną „Gaublį" [le Globe], kuris 17B3 m. rugpjūčio 27 d pakyla Marso Laukuose ir nusileidžia Gonesoje, Burže šiaureje. Tuomet dar nieks nežino, kad sis orlaivis bus vadinamas „charliare” fiziko Šariio vardu,

Etjenas atlieka daugybę bandymų Paryžiuje, popienninkq Revelono [Reveillon] soduose, ko! apsisprendžia žengti dar vieną žingsnį – į orą pakelti žmogų

Pilatras de Rozjė pasisiūlo tapti keleiviu, tačiau skrydis laikomas per­nelyg pavojingu, kadangi dar nežinoma, kaip aukščio pokyčiai veikta žmogaus ar kito gyvo sutvėrimo organizmą Išradėjai nusprendžia j pirmą skrydį išleisti antį. gaidj ir av|.

Tai jvyko Versalyje 17B3 m rugsejj. Pakilimą stebejo Prancūzijos karalius Liudvikas XVI asis. Visi trys gyvuliai buvo suleisti i pintinę ir balionas pakilo. Po skrydžio, kuris truko 3 – 8 minutes, gyvuliai nusileido sveiki ir gyvi Vokresone (už 3 km]; avis ramių ramiausiai rupšnojo šiaudus Tiesa, gaidys sugrįžo šiek tiek apipešiotas, bet tik dėl to, kad pasimaišė aviai po kojomis…

Broliai Mongolf|ė irode, jog gyvi sutvėrimai, žinoma, išskyrus paukščius, gali be jokio pavojaus skraidyti.

Mongolfjė pralaužia ledus

1783 m spalio 15 d , trečiadienį, Mongolfje pripučia balioną ir Pilatras de Rozjė ¡lipa | apskrita dėžę, kuri pritvirtinama baliono apačioje. Pilatras pakyla maždaug 25 metrus-tiek. kiek leidžia virves Penktadienį, spalio 17 d. tas pats eksperimentas pakartojamas Parką užtvindo smalsuoliai, dauguma jų • iškiliausios Paryžiaus asmenybes Tąkart balionas pakyla į 10B metrų aukštį Vienintelis Liudvikas XVI-asis nepritarė tam. kad žmones skraidytų, Karalius jaute atsakomybę už jų gyvybes Tačiau po ilgu derybų valdo­vas galiausiai davė leidimą, bet pats dalyvauti atsisakė. Patys broliai Mongolfje taip pat neskrido, nes buvo pažadėję tėvui, jog niekuomet neskris savo balionu [pastarasis nebuvo tikras, ar sūnų išradimas yra visiškai saugus). Todėl skrydžiui pasirinktas Pil3tras de Rozje. Pusiausvyrai išlaikyti reikeįo dar vieno keleivio. Juo tapo markizas d'Arlandas [d'Arlandesj. Keleivių pintinė buvo padalinta į tris dalis: abiejuose kraštuose — vietos keleiviams, viduryje - degiklis, Prireikus, keleiviai galėjo įmesti į ugnį šiaudų ir taip kontroliuoti skridimo aukšti. 17B3 m. lapkričio 21 d. į orą pakilo pirmieji žmones. Panašu, kad Pilatras labai gerai žinojo, kaip reikia valdyti balioną. Jis tiksliai jautė, kada reikia daugiau pašildyt,i. o kada orui leisti atvesti, Markizas d'Arlandas buvo mažiau aktyvus, jam labiau rūpėjo

17B3 lapkričio 21 dieną pirmioji oro balionu pokylo PifatraB do Rozje ir markizas d'Arlandao

pasigrožėti Paryžiumi iš paukščio skrydžio.

Pilatras de Rozjė ir markizas d'Arlandas pakilo Etjeno Mongolfje 2200 m3 oro balionu Miuetėje (Paryžius) ir nusileido Buteje (Kaj) už 10 km. Skrydis truko 25 minutes, balionas pakilo j 1000 metrų aukšt). Reikiamai šilumai palaikyti buvo deginami drėgni šiaudai, senos medžiagos atraižos ir sugedusi mėsa. Pirmasis žmogaus skrydis oro balionu pasiseke. Broliai Mongolfje švente pergalę.

Pasiekimai ir netektys

1. 1783 m gruodžio 1 d. profesorius Šarlis ir Roberas pakilo vandeniliu pripildytu balionu. Juos stebejo 400 000 žiūrovų. Pakilę Paryžiuje, po dviejų valandų skrydžio nusileido Nesle La Vale Šarlis išlaipino savo bendrakeleivi ir vel pasikėlė j 3 000 metrų aukštj. Šarlio dujinis balionas buvo beveik tobulas: baliono apvalkalas dengtas laku; apvalkalą gaubė tinklas; krepšys pintas iš vytelių; buvo apendiksas dujoms pripildyti, vožtuvas, balastas ir inkaras. Krepšyje turėjo netgi barometrą ir meteorologinius instrumentus.
2. Pirmoji moteris, pakilusi oro balionu, buvo ponia Tibl (1784 m.).
3. 1784 m. Lione. Dižone. Marselyje. Strasbūre ir kituose Europos miestuose atliekami bandomieji skrydžiai. Pirmasis „komercinis" skrydis jvyko Lione. Jo metu Žozefas Mongolfje pakilo kartu su 7 keleiviais.

Aerostatų pilotams galvoje eme suktis nauja svajone - perskristi

Lamanšą. Keletą metų iš eiles atliekama daugybe skrydžių ir mokslinių bandymų, nonnt pagerinti oro baliono skridimo savybes. Pilatras pagamina šilto oro balioną, prie kurio pritvirtinamas dar ir kitas, mažesnis, vandenilio pripildytas balionas. Nepaklausęs Mongolfjė. kuriam tai atrodo per daug rizikinga. 1785 m. sausj Pilatras išskrenda iš Prancūzijos. Praėjus vos keletui minučių nuo pakilimo, degiklio liepsna pasiekia mažąjį balioną su vandeniliu, ir visas apvalkalas akimirksniu užsiliepsnoja. Pilatras žuvo nukritus balionui. Jis tapo ne tik pirmuoju žmogumi, pakilusiu j orą. bet ir pirmąja auka.

Garnereno parašiutas

Tą 1783 m. lapkričio dieną, kai Pilatras de Rozjė ir markizas d'Arlandas praskrido virš Paryžiaus, kelių dešimčių tūkstančių nustebusių paryžiečių minioje stovėjo ir jaunasis Andre Žakas Garnerenas (Andre-Jacques Garnerin). Tuomet oro skrydžiams užgimusi aistra jo nebeapleido. Kartu su savo mokytoju fiziku, vandenilinio aerostato išradėju Žaku Šarliu jis daugybę kartų kilo j orą. 1796 m. pabaigoje ir 1797 m. pradžioje Paryžiuje Garnerenas pagamino vandenilinį aerostatą ir jj kelis kartus išbandė, pirmiausia, neatleisdamas virvės, o po to du kartus balionui leisdamas laisvai kilti. Per antrąjį skrydi jis pririšo prie savo šuns parašiutą ir išmete gyvulj iš pintines. Šuo laimingai pasieke žemę. 1797 m. spalio 22 d. Garnerenas sukviete Paryžiaus grietinelę stebeti pirmąjį žmogaus šuolj su parašiutu. Prie baliono pririšo pintinę su parašiutu. Garnerenas jlipo į pintinę ir balionas pakilo j 200 sieksnių (400 metrų) aukštj. 17 vai. 29 min. Garnerenas nupjovė jungiančias virves. Sutrikę žiūrovai stebeio. kaip pintinė vartėsi ore, ir jau nesitikejo. kad Garnerenas išliks gyvas. Tačiau drąsuoliui buvo diagnozuotas paprasčiausias kaulo išnirimas, kurį jis patyrė trenkdamasis j žemę.

1799 m. spalio 12 d. su parašiutu iššoko pirmoii moteris. Tai - Žana Lebros (Jeanne Labrosse), Garnereno mokine, vėliau tapusi jo žmona. 1815 m. Garnereno dukterėčia Eliza pradėjo parašiu­tininkes karjerą: ji su parašiutu iššoko net 39 kartus. Per ketverius metus Garnerenas surengė daugybę mokamų pasirodymų savo žiūrovams - kilo oro balionu, šokinėjo parašiutu. 1823 m. rugpjūčio 23 d. Garnerenas mirė nuo traumos, kurią patyrė ruošdamas platformą pakilimui: jj mirtinai sužalojo ant galvos užkritusi sija

Vis aukščiau ir aukščiau

XIX amžiuje balionai tampa švenčių atributu: balionas skraidinamas Napoleono I karūnavimo dieną, likus dienai iki mūšio prie Romos Tęsiami ir skrydžiai moksliniais tikslais. Oreiviai pakyla vis aukščiau ir aukščiau: 1802 m. birželj oro balionu pakyla Humboltas (Humboldt) ir Bomplanas (Bompland). kurie atlieka daugybę temperatūros ir barometrinio slėgio stebėjimų.

1836 m. anglų oreivis Grynas (Green) pirmą kartą nuskrenda 800 km atstumą - nuo Anglijos iki Naso kunigaikštystes. 1858 m žurnalistas, karikatūristas, fotografas bei dailininkas Nadaras (Nadar) pakilęs balionu Dek, kiek leidžia virvės, padaro pirmąją fotografiją iš oro.

Nadaro užsakymu pagaminamas 6000 m3 oro balionas „Milžinas" [le Geant) Tikimasi, kad pagaminimo išlaidas padengs mokami skrydžiai. Pirmąjį kartą balionas pakyla 1863 m. spalio 9 dieną iš Marso laukų ir nusileidžia prie Mo

Spalio 18 dieną ..Milžinas" išskrenda iš Paryžiaus kartu su devyni­ais keleiviais. Jis per 16 valandų nuskrenda 600 km ir nutupia Hanoveryje (Vokietija).

Oro „milžinas" skraidina keleivius Briuselyje, Amsterdame ir Lione, tačiau gautos pajamos išlaidas padengia tik labai maža dalimi. 1867 m. parodoie Henris Žifaras (Henri Giffard] pristato pirmąjį 5000 mn balioną, keliamą garais. Jis susilaukia didelio pasisekimo, netgi pati imperatonene pageidauja jj išbandyti. Panašus balionai keturis dešimtmečius karaliauja parodose. Jie tampa klasikine parodų pramoga, leidžiančia dešimtims tūkstančių žmonių pirmą kartą patirti atsiplešimo nuo žemės jausmą.

Vienintelė susisiekimo priemonė

Per Paryžiaus apsiaustj 1870 m. Nadaras pasiūlo savo paslaugas ir visą jrangą priešo veiksmams stebeti. Balionai tampa vienintele susisiekimo priemone su Paryžiaus priemiesčiais 1870 m. rugsė­jo 23 d. -1871 m. sausio 28 d iš Paryžiaus išskrenda 66 balionai. Jais pervežami 168 žmones. 400 balandžių ir 11 tonų pašto (2 500 000 laiškų). Žymiausias keleivis – vidaus reikalų ministras Leonas Gambeta (Leon Gambetta). kuris 1870 m. spalio 7 dieną išskrenda „Armandu Barbesu” (L’Armand Barbės]

Ant populiarumo laurų

1878 m. vykusios parodos vinis – milžiniškas balionas, kurj Žifaras pastato Tiulri kieme Tai – 36 metrų skersmens ir 55 metrų aukščio galiūnas, kurio talpa siekia 25 000 m3 gryno vandenilio. Balionas gali pakilti j 600 m aukšti, o 6 metrų skersmens pmtineje telpa 50 keleivių. 1878 m. liepos 10 d. – lapkričio 4 d didžiuoju galiūnu pakyla 35 000 keleivių. Viskas vyksta sklandžiai, be jokių incidentų. To meto laikraščių straipsniuose reiškiamas susižavėjimas: Balionas! Kas nera jo matęs. Iš bet kurio Paryžiaus kvartalo jj pastebesi. jis praskrenda gatve, pakyla virš stogų, tas milžinas pasirodo visur – nuo Bastilijos iki pat Triumfo Arkos. Jis kaip šeimos narys: senas mokslininkas u nuseka žvilgsniu, mama rodo savo vaikams, vyrai žmonoms (…). Milžiną visur pažjsta. („Pramonės Panteonas”. 1878 m rugsėjo 30 d ). 1879 m. milžiną sunaikina uraganas.

Po nejtiketino Žifaro žygdarbio balionai pasklinda po visą pasaulj. 1884 – 1899 m. jis demonstruoja balionus daugelyje miestų: Nicoje. Tiurene, Barselonoje, Buenos Airese, Romo|e, Kopenhagoje, Čikagoje. Meksike, Budapešte. Leipcige. Kaire, Ženevoje XIX amžiaus pabaiga žymi tuo. jog j orą leidžiami balionai-zondai. kurie, pakilę labai aukštai, gali paimti oro mėginius. Ši mintis gime dar XVIII amžiaus pabaigoje, tačiau įgyvendinti ją pavyko tik 1892 m. 1900metais pradedami organizuoti įvairūs balionų konkursai (jveikti kuo didesnj atstumą per kaip galima trumpesnj laiką, kuo aukščiau pakilti ir tiksliau nusileisti).

Tačiau netrukus „lengvesniųjų už orą” (vandenilio, šilto oro bei helio balionų) populiarumas priblėsta.

Kai kurie ketvirtojo dešimtmečio įvykiai (Hmdenburgo cepelino

Per Paryžiaus apsiaustį 1B70 motais Prancūzijos vidaus reikalu ministras Leonas Gambeta pasinaudojo balionu kaip susisiekimo priemone

sprogimas) pakenkia dirižablių įvaizdžiui. Tampa aišku, jog ši oro

transporto priemone neatsilaikys visu greičiu atūžiančiai naujajai

bangai • „sunkesniesiems už orą”. t.y. lėktuvams.

Keletas oro balionų gyvuoja dar iki 1930 m.

Šveicarijoje, Kni cirke po atviru dangumi, oro balionas pritaikomas

akrobatų pasirodymuose.

Šiuolaikinis oro balionas

Nepaisant visko, moksliniai tyrimai tęsiami. Luisas Godaras (Louis Godard), pasitelkęs į pagalbą Kornjė (Cornier] ir Žapy (Japy], ankstesnįjį degiklį pakeičia žibaliniu.

1931 m. gegužes 27 d. Augustas Pikaras (Auguste Piccard) tampa pirmuoju žmogumi, pakilusiu | stratosferą oro balionu. Tam |is panaudoja savo išradimą — pastovaus slėgio sferinę kapsulę. 1937 m. profesorius Pikaras ir Hejus Kozmsas (Hey CosynsJ išbando propano degiklj.

Atsiradus naujoms medžiagoms balionų idėja atgimsta ir toliau tobulinama. Edas Jostas (Ed Yost) ir Donas Pikaras (Don Piccard) įkuria „Raven-lndustne”. Taip gimsta šiuolaikinis oro balionas, kuris, praėjus keleriems metams, pasiekia Europą toks. kokį mes šiandien ir pažįstame ®

——-

Informacijos šaltinis: http://www.plienosparnai.lt/e107_files/public/1302841367_2_FT0_lietuvos_sparnai_2003_nr.1-2.zip